Įstaigos veiklos tikslai:
1. Teikti ilgalaikę, trumpalaikę (atokvėpio) socialinę globą ir paslaugas, užtikrinančią globos namų gyventojo poreikių tenkinimą ir geriausius jo interesus;
2. Tenkinti psichologines, socialines, kultūrines ir dvasines kiekvieno globos namų gyventojo reikmes, jiems užtikrinant pasirinkimo teisę, įgyvendinant jų asmeninius poreikius ir sudarant galimybę palaikyti ryšius su šeima, artimaisiais, visuomene;
3. Atsižvelgiant į Globos namų gyventojų savarankiškumo lygį, poreikius ir interesus, užtikrinti jų saviraišką, motyvavimą, skatinti ir padėti integruotis į bendruomenę.
Įstaigos susikūrimo istorija
Apie šių apylinkių žemes buvo rašoma: “nuo amžių buvo Skiemovskio Stanislavo”. Pirmą kartą 1571 m. Skemai Lietuvos metrikoje paminėti kaip kaimas Skiemjane. Dabartinių Skemų socialinės globos namų šaknų reikėtų ieškoti dar 1936 metais, kuomet P. Kozakas įsteigė senelių namus. Apie 20 senelių buvo apgyvendinti pastate, kur prieš 10 metų gyveno neturtingos šeimos, dirbusios Rokiškio grafui. Tuo metu senelių namai turėjo 60 ha žemės, kurios užteko išlaikyti 20 žmonių. Laikui bėgant gyventojų skaičius augo. Senelių namuose po kelerių metų gyveno jau apie 50 vienišų žmonių.
1944 metais, išvadavus Rokiškio apskritį iš hitlerinės okupacijos, buvo atkurti Skemų invalidų namai, kurie nuo 1947m. buvo vadinami Rokiškio apskrities socialinio aprūpinimo skyriaus Skemų invalidų namais. Jiems vadovavo direktorius Juozas Kindurys, dirbo 8 darbuotojai. Iki 1950m. pagal teritorinį ir administracinį paskirstymą invalidų namai priklausė Rokiškio apskrities Obelių valsčiui, o nuo 1958m. buvo Obelių rajono Invalidų namai. Vadovaujant direktoriui Jakovui Timofejevui buvo pradėtas sodinti sodas. Nuo 1968 m. invalidų namai buvo pervadinti į Skemų Psichochronikų invalidų namus prie Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Socialinio aprūpinimo ministerijos. Tuo metu pilną valstybinį išlaikymą gavo 303 asmenys. Invalidų namai turėjo pagalbinį ūkį – 137 ha žemės (augino bulves, daržoves, dalis žemės buvo užleista ganyklomis, augino karves, kiaules). Pagalbinio ūkio ramstis, kaip ir prieškarinio bei pokario laikais, buvo tas pats likimo nuskriaustas žmogus, dažniausiai stiprus, bet jau psichinės negalios palaužtas žmogus. Pagalbinis ūkis gyvavo iki 1998 metų. 1975m. Psichochronikų invalidų namai reorganizuoti į Psichoneurologinį internatą, kuris gyvavo iki 1990m. Anot metraščio, internate gyveno apie 260 globotinių. To meto vadovų pastangomis (nuo 1977m. – Gediminas Kavoliūnas, nuo 1986m. Juozas Šilinis, nuo 1988m. iki 1990m. internatui vadovavo Antanas Malcius), buvo įrengtas centrinis šildymas, vandentiekis, kanalizacija bei kiti patogumai.
1991 metais psichoneurologinis internatas pervadintas į Skemų pensionatą, kuriam nuo 1990m. sėkmingai vadovauja direktorius Gintaras Girštautas, atnešęs į pensionatą pažangias permainas. 1999 m. – 2010m. Skemų pensionato steigėjas buvo Panevėžio apskrities viršininko administracija. 2010 m. steigėjo teises perėmė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Siekiant sudaryti geresnes gyvenimo bei gydymosi sąlygas, 1989 metais buvo pradėtas statyti gyvenamas korpusas. 1999 metais dalis minėto pastato buvo pastatyta ir į jį įsikėlė ambulatorija, administracija, ūkio dalis bei pensionato gyventojai. 2003 baigtas statyti 100 vietų gyvenamas korpusas. 2010 m. gavus Europos struktūrinių fondų paramą, buvo atlikta penkių globos namų pastatų rekonstrukcija. Buvo apšiltinti pastatų išoriniai atitvarai ir stogai, bei rekonstruoti šiluminiai mazgai.