Skemų socialinės globos namus puošia plenero menininkų nauji darbai
Skemų socialinės globos namuose užbaigtas tradicinis, jau XXVI menininkų pleneras. Jo dalyvių darbai puošia Skemų socialinės globos namų erdves, pildydami gausią, beveik pustrečio šimto meno kūrinių kolekciją.
26-asis pleneras truko lygiai mėnesį: prasidėjo birželio 4-ąją, kai menininkai pasodino dar vieną ąžuoliuką Skemų socialinės globos namų „Gintaro alėjai“, ir baigėsi jaukia švente liepos 4-ąją. Tradiciškai renginys prasidėjo šv. Mišiomis Skemų socialinės globos namų koplyčioje. Jas aukojo Obelių parapijos klebonas, besirūpinantis įstaigos bendruomenės sielovada, kunigas Laimonas Nedveckas. Jis priminė, kad vos prieš kelias dienas – birželio 30-ają – praėjo lygiai 9-eri metai nuo šių maldos namų pašventinimo. Ir per tuos metus gausi ir darni bendruomenė augo ir tvirtėjo. Dvasininkas pasidžiaugė, kad čia aukojamos šv. Mišios niekada nebūna nebylios: tikintieji puikiai žino ir atsiliepia į kreipinius, gieda giesmes.
Po šv. Mišių kunigas L. Nedveckas priminė tikintiesiems nesiskirstyti ir pasidžiaugti menininkų kūriniais. Dvasininkas pajuokavo: antai ir Šventoji šeima per metus praturtėjo – įsigijo porą avelių ir pasamdė joms piemenuką. Šie drožiniai papildė tautodailininko, medžio drožėjo Gintaro Varno kuriamą prakartėlę. Ją palaimino kunigas L. Nedveckas.
Po to plenero dalyviams Skemų socialinės globos namų direktorius Gintaras Girštautas įteikė padėkas ir dovanas. Visų 26-erių plenerų dalyvis bei jų kuratorius dailininkas Arvydas Bagdonas pajuokavo, kad kasmet vis kyla klausimas, o kur gi sutalpinti naujus kūrinius. Ir jiems vis dar randama vietos. Todėl klausė susirinkusiųjų, kiek gi dar tęsis plenerų tradicija Skemuose: metus, dešimtmetį, o gal net dvidešimtmetį? Palinkėta, kad šis unikalus renginys suskaičiuotų mažų mažiausiai pusšimtį metų.
Po to buvo visuomenei pristatyti šiemetinio plenero kūriniai: jau minėti medžio drožiniai, kalvio, tautodalininko Sauliaus Kronio sukurtas stogelis virš koplyčios durų, papuoštas tokio pat stiliaus žibintu, kaip ir į maldos namus vedanti žibintų alėja.
Skulptorius Domininkas Čepas pristatė savo kūrinį: akmenyje išraižytą gėrio ir blogio dvikovą simbolizuojančią šv. Jurgio ir slibino kovą. Kūrybinis procesas sulaukė Skemų socialinės globos namų bendruomenės didžiulio dėmesio: nuo ankstyvo ryto iki vėlaus pavakario menininkas būdavo apsuptas smalsuolių ir talkininkų.
Vitražistas Igoris Skripka toliau puošė laiptinę, vedančią į dailės galeriją. Pernai jis su kolege juvelyre Dominyka Gulbinaite sukūrė klasikinio stiliaus vitražą viršutiniam langui, jungiantį per 400 detalių. Šiemetinis I. Skripkos kūrinys labiau atspindi šiuolaikines meno tendencijas, tačiau ne mažiau sudėtingas ir subtilus, simbolizuojantis vaivorykštę.
O paskutinį skambų akordą plenero uždarymui suteikė jo kuratorius A. Bagdonas. Jis jau trečiąjį plenerą tęsia kūrinių, skirtų dainų šventėms, ilgametėms folkloro tradicijoms įamžinti. Kaip visada šmaikščiai pristatęs savo darbą, autorius pajuokavo sekęs skulptoriaus D. Čepo nurodymais ir nutapęs 13 figūrų. Prisipažino, kad vieną iš dviejų šunelių tapęs iš natūros. Kad visų numylėtinė kalytė Bela pozuotų, tekę ją papirkti skanėstais. Žodis po žodžio, ir A. Bagdonas praskleidė paslapties skraistę: kurie gi dar žinomi įstaigos bendruomenės ir rajono žmonės pavaizduoti jo kūriniuose. Dailininkas paminėjo vieną ryškiausių rajono Atgimimo dainių, šiemet iškeliavusį į Amžinybę Algirdą Svidinską, ansamblio „Gastauta“ sielą Nidą Lungienę. Ir prisipažino nutapęs ir savąjį autoportretą.
